Borisas Kleckinas

BORISAS KLECKINAS (1875 -1937)

Vienas žymiausių XX a. pr. žydų literatūros leidėjų. Gimė 1875 m. Naugarduke, pirklio šeimoje. Kai Borisui sukako 10 metų, šeima persikėlė į Vilnių. Čia jis mokėsi privačiai ir įgijo tradicinį žydų išsilavinimą. Jau nuo jaunystės aktyviai dalyvavo įvairioje veikloje, kurios metu siekė platinti jidiš kalba leistą literatūrą bei steigti bibliotekas.

1910 m. įsteigė leidyklą „Wilner Farlag fun B. A. Kletskin“ (liet. B. A. Kleckino Vilniaus leidykla). Prasidėjus Pirmąjam pasauliniam karui šios leidyklos veikla buvo sustabdyta, B. Kleckinas išvyko iš miesto, darbavosi prekybos srityje Petrograde, Maskvoje ir Kijeve.

atsisiusti-1
Boriso Kleckino leidyklos ženklas

1919 m. grįžo į Vilnių ir atnaujino savo leidyklos veiklą. Įsteigė pirmąjį žydišką vaikų žurnalą Grininke Beimelakh (liet. Žalieji medeliai). Vadinamoji leidyklos „konstitucija“ buvo tokia: leidykla neperka iš autorių jų knygų: išleistos knygos lieka rašytojų nuosavybė; leidykla pasilieka sau dalį pelno faktinėms spausdinimo ir administravimo išlaidoms padengti, o visa likusi, už knygą gautų, pinigų sumą atitekdavo autoriui. Žydų rašytojams, kurie ankščiau parduodavo savo knygas labai pigiai, leidykla sukūrė nuolatinio uždarbio galimybę, aišku jei ta knyga buvo perkama.

%d7%92%d7%a8%d7%99%d7%a0%d7%99%d7%a0%d7%a7%d7%a2-%d7%91%d7%95%d7%99%d7%9e%d7%90%d7%9c%d7%90%d7%9a
Vaikų žurnalas “Grininke Beimelakh”

Leidykla rūpinosi ne tik autoriais, bet ir jų veikalais. Stengėsi gražiai apipavidalinti tekstą, buvo piešiamos ir liejamos specialios raidės, užsakomas specialus popierius, reikiamų priemonių siųsdavosi net iš Paryžiaus.

atsisiusti
Ale verk fun I. L. Perec/ I. L. Pereco raštai, leista B. Kleckino leidykloje-spaustuvėje.

B. Kleckinas leidyklai skyrė visas savo jėgas ir į ją sudėjo visą savo turtą, kurį buvo paveldėjęs iš tėvo pirklio. Komercinė sėkmė buvo silpnoji leidyklos pusė.

Boriso leidyklos bei spaustuvės reikšmė švietimo bei kultūros raidai Vilniuje bei Lietuvos ir Lenkijos žydų bendruomenėms buvo ir yra nepaprastai didelė. Jis leido svarbiausią žydų ir pasaulinę literatūrą. Vien 1927–1929 m. ši leidykla išleido 2768 knygas. B. Kleckino leidžiamos knygos buvo platinamos visoje Europoje, JAV, Argentinoje.

Kiek vėliau B. Kleckinas pastatė naują pastatą ir leidyklą su spaustuve perkėlė į Mažojo Stepono gatvę (nr.23), tai buvo moderniai įrengta vieta, turėjo net ir rotacijos aparatą, kas tiems laikams buvo prabangos dalykas. Vilniuje be pertraukos dirbo rašytojai, redaktoriai. Net savo dvare Stareve Kleckinas įkūrė tarsi vasaros ir žiemos rezidenciją rašytojams, kurioje sutartu laiku apsigyvendavo žymūs jidiš kalba rašę rašytojai (Izaokas Leibušas Perecas, Šolomas Ašas ir kt.), ir jais buvo pilnai pasirūpinta.

yivo
Iš deš. Dovidas Bergelsonas, Šolomas Ašas, Borisas Kleckinas, 1912, Baruiskas

1925 m. Kleckinas savo centrinę būstinę perkėlė į Varšuvą, o Vilniuje paliko tik filialą.

Aišku tai viršijo vieno žmogaus galimybes, atėjusi pasaulinė krizė 1929 m. dar labiau pakoregavo planus.

Kleckinas buvo smarkus jidiš knygų entuziastas. Yra išlikę net jo laiškai rašyti Amerikos žydų rašytojams, kuriuose siūlė prabangiai išleisti jų kūrinius, supakuoti į specialias dėžutes ir pagal adresus išsiuntinėti užsakovams. Argumentavo, kad taip būtų tikrai pigiau nei leisti Niujorke.

Ne veltui apie Borisą yra sakoma: „Dar niekad nebuvo tokio turtingo žydų Don Kichoto, kuris savo pajamas švaistytų taip idėjiškai ir kultūringai“; „Borisas Kleckinas pats sau pasistatė paminklą iš poros milijonų jidiš knygų“.

Borisas Kleckinas mirė 1937 m. rugsėjo 18 d. Vilniuje.

Žydų laikraštyje Apžvalga  rugsėjo 26 d. išėjo pranešimas: „Kadaise B. Kleckin buvo labai turtingas. Jam priklausė namai, miškai, fabrikai. Tačiau jis iš jaunų dienų visą savo energiją pašventė žydų knygai. Į žydų knygų leidimą jis sukišo visą savo turtą, ir senatvėje jis beveik neturėjo iš ko gyventi.“