Naujienos

Apie ankstyvąjį LDK žydų kultūros palikimą – vieno žinomiausių pasaulyje rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais tyrėjo paskaita

2017 m. liepos 24 d. 16 val. LMA Vrublevskių bibliotekoje, Žygimantų g. 1, trumpo vizito Vilniuje metu Jeruzalės Hebrajų universiteto profesorius Mošė Taubė skaitys viešą pakaitą „Iki aškenazių Rytų Europoje gyvenusių žydų kultūros palikimas“. M. Taubė – garsus slavistas ir jidiš kalbos mokovas, rytų slavų ir žydų sąveikos viduramžiais specialistas, išleidęs monografiją apie Vrublevskių bibliotekoje saugomą Senojo Testamento Vilniaus sąvadą, verstą iš hebrajų į rusėnų kalbą. Neseniai jis išleido naują knygą (angliškai: The Logika of the Judaizers: A Fiftheenth-Century Ruthenian Translation from Hebrew, Jerusalem, 2016) apie žydų filofosinių tekstų vertimą į rusėnų kalbą.

Būsimos paskaitos moto galėtų būti jidiš kalbos posakis: kaip pas krikščionis, taip ir pas žydus.

Prof. Mošė Taubė savo paskaitoje aptars ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (ir plačiau – Rytų Europos) žydų indėlį į šio regiono kultūrą. Kalbant apie vietinius žydus, paprastai turima galvoje aškenaziai, kurie yra kilę iš vokiškai kalbančių Vakarų ir Centrinės Europos regionų. Iš tikrųjų žydai Rytų Europoje gyveno dar iki aškenazių atsikėlimo, tačiau detalios informacijos apie juos ir ypač apie jų kultūrinę bei intelektualinę veiklą išliko labai mažai. Yra duomenų, kad žydų bendruomenės Rytų Europoje egzistavo  jau X a. pradžioje.  Manoma, kad  šie žydai kalbėjo rytų slavų kalbomis, kurios žydų vadintos Kanaano kalba. Deja, neišliko ne vieno rašytinio dokumento, kuris būtų sukurtas Rytų Europos žydų autoriaus iki XV a. pabaigos. Tačiau jų intelektualinę veiklą liudija slavų rankraštiniuose kodeksuose išlikę tekstai, versti iš hebrajų į bažnytinę slavų ir rusėnų kalbas. Keliama prielaida, kad jie versti dalyvaujant hebrajų kalbą mokėjusiems žydams.  Viena tokių vertimų grupė –  į Senojo Testamento sąvadus bei chronografus įtraukti istoriniai pasakojimai. Kitą grupę sudaro moksliniai ir filosofiniai tekstai, kurių originalai buvo pirma versti iš arabų kalbos į hebrajų, o iš pastarosios – į rytų slavų kalbas. Svarstoma hipotezė, kad slaviškais vertimais žydų vertėjai siekė sudominti krašto elitą ir vadovus judaizmu. Ankstyvieji Rytų Europos žydai beveik nepadarė įtakos pačiam judaizmui, nes jų pasiekimai šioje srityje buvo visiškai užmiršti atėjus aškenaziams. Vertimų dėka jų kultūros palikimas išliko būtent Rytų Europos krikščioniškoje raštijoje.

Informaciją rengė LMA Vrublevskių bibliotekos Komunikacijos skyrius, tel. 212 68 90

∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

Nacionalinėje bibliotekoje įkurtas Judaikos tyrimų centras

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje gegužės 22-23 d. įvyko Judaikos tyrimų centro atidarymas, kurio metu pristatyta unikali paroda, skirta pirmajai žydų viešajai bibliotekai, Centrui suteiktas Chaiklo Lunskio vardas, o vienas žymiausių žydų istorijos tyrėjų – Samuelis Kassowas vedė paskaitą, kurioje aptarė žydiškojo Vilniaus unikalumą. Centro atidarymo renginius vainikavo „Vilniaus projekto“ pristatymas. Skaitykite toliau

20170522_130506, _MG_8800

∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

Atidaromas Judaikos tyrimų centras

Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje Judaikos tyrimų centras įsteigtas 2017 m. gegužės 3 d., tačiau oficialiai centras atidaromas gegužės 22 dieną.

LNB_FB_Event_Strasunas_001

Pagrindinė centro užduotis – užtikrinti žydų dokumentinio paveldo tyrimą, edukacinių-informacinių projektų organizavimą, išsamios informacijos apie jų rezultatus sklaidą. Centras yra atvira ir į edukacinį bendradarbiavimą orientuota įstaiga, aktyviai skleidžianti informaciją apie žydų dokumentinę kultūrą savo renginiuose, kultūrinėje šalies ir užsienio spaudoje, socialiniuose tinkluose, taip pat kaupianti modernių judaikos leidinių rinkinį. Skaitykite toliau

∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

Paroda Strašuno bibliotekos žmonės ir knygos

LNB_FB_post_Strasunas_504x504_001∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

kvietimas

∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

YIVO Vilne projektas

Judaikos tyrimų centro partneris – YIVO institutas Niujorke (YIVO Institute for Jewish Research), kuris ilgą laiką sėkmingai bendradarbiauja su Lietuvos Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, kartu su Lietuvos centriniu valstybės archyvu turi bendrą projektą – „Vilniaus projektas“, kurio pagrindinis tikslas yra sukurti didžiausią skaitmeninę Rytų Europos žydų istorinės atminties biblioteką. Projekto trukmė – 2015 m. gegužė – 2019 m. gruodis. Šio projekto metu bus išsaugoti, suskaitmeninti ir specialiame žiniatinklio portale sujungti Niujorke ir Vilniuje esantys prieškariniai YIVO archyvai, virtualioje erdvėje atkurta Mato Strašūno Vilniaus biblioteka, buvusi viena didžiausių prieškarinių bibliotekų Europoje. Projekto apimtis – 10 tūkst. retų ir unikalių leidinių, susijusių su Rytų Europos žydų gyvenimu, visuomene, mokslu, religija, švietimu, kultūra, menu. Projekto metu bus sukurtas bendras su Rytų Europos žydų civilizacija susijęs skaitmeninis dokumentų rinkinys, apimantis didžiausią medžiagos jidiš kalba kolekciją pasaulyje.

Plačiau apie projektą galite paskaityti čia

12047136_1023144727718555_4343013971144503478_n

∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴∴

Sausio 22 dieną žydų mokslinis tyrimų institutas (YIVO) esantis Niujorke atidarė parodą skirtą garsiam bibliofilui Matui Strašūnui, kuris Vilniuje XIX a. sukaupė vieną didžiausią ir svarbiausią privačią žydų biblioteką Rytų Europoje. Tą pačią dieną vyko ir konferencija – „Strašūno bibliotekos istorija ir ateitis“, kurioje dalyvavo ir mūsų Judaikos tyrimų centro vadovė Lara Lempertienė.

Plačiau apie tai: https://yivo.org/StrashunConference