Vilner Trupe

XX a. 1 deš. Rytų Europos žydų visuomenėje ypač išaugo domėjimasis savuoju tautiniu menu ir jidiš kultūra. Tarpukario Vilnius buvo tikras žydų kultūros stebuklas, paskatinęs jidiš poezijos/prozos, teatro atsiradimą.

Pirmojo Pasaulinio karo metais, 1915 m., žydų jaunimui, entuziastams, kilo idėja Vilniuje įkurti žydų teatrą. Sulaukę palaikymo iš vietos žydų bendruomenės lyderių bei žydų kilmės Vokietijos pareigūnų (Vilnių buvo užėmę vokiečiai), grupė jaunų aktorių, kurie dienos metu dirbo paprastą darbą: buvo darbininkai, sandėlininkai, namų dažytojai, vakarais mokėsi vaidybos pagrindų iš pasenusių rusų ar vokiečių vadovėlių, pasikvietę tuo metu Vilniuje buvusį vienintelį žydų kilmės aktorių – Matą Kovalskį (Matisyohu Kovalski) (1880-1936), įkūrė Jidiš dramaturgų-aktorių uniją; FADA.

Teatras įsikūrė nušiurusiame buvusio cirko pastate priemiestyje, nes tik tokį galėjo išlaikyti. Kiauras stogas, arklių mėšlas (anksčiau čia vokiečių kariai buvo įsirengę arklides), nekūrenamas pastatas, kiekvieną dieną valgomos bulvės, repeticijos, kurias karts nuo karto nutraukdavo nualpęs aktorius. Tokia buvo teatro pradžia. Po kelių mėnesių šio teatro aktoriai jau vaidino vienam iš geriausių miesto teatrų, kuriame iki to laiko niekada nebuvo leidžiama žydams, jau nekalbant apie jidiš kalba, atlikti vaidinimus.

Šio teatro premjera įvyko 1916 m. vasario mėnesį. Atliko garsaus žydų rašytojo Šolemo Ašo pjesę – “Žemietis“ (jid. Der landsman). Pirmasis teatro direktorius buvo iš Kauno kilęs Leibas Kadisonas, greitai prie teatro prisijungė ir Mordechajus Mazo, kuris tapo teatro vadybininku.

1917 m. rugsėjį teatras pradėjo rengti pasirodymus ir Varšuvoje, ir nuo to laiko pradėjo vadintis Vilniaus trupe (jid. Vilner Trupe). Greitai tapo vienas žinomiausių žydų teatrų Rytų Europoje, apie jų atliekamas pjeses nuolat rašė Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos spauda. Per penkis metus jie jau buvo globali sensacija. Vilniaus trupė laikoma viena iš pirmųjų avangardinio teatro kūrėjų pasaulyje.

083004_3d_b
Vilniaus trupė. Aktoriai: Chaimas Šneuras (Chamerovas), Elias Šteinas, Aleksandras Azro, Mordechajus Mazo, Nojus Nachbušas ir Leibas Kadisonas, 1918 m.

 

Didžiulę šlovę ir pripažinimą teatrui atnešė pjesė “Apsėstoji“ (jid. Der dibuk), kurios premjera įvyko 1920 m. vasario 18 d.. Šis pastatymas tapo pavyzdžiu daugeliui pasaulio teatrų. Pjesės autorius garsus žydų rašytojas Simonas An-skis (Šloimė Zeinvelis Rappoportas), kuris buvo glaudžiai susijęs su Vilniumi. Šios pjesės režisierius – Dovidas Hermanas. Meniškas pastatymas ir aktorių vaidyba rodė naują žydų teatro etapą.

Pjesė “Apsėstoji“ paremta žydų folkloru, kuriame žodis “dibuk“ reiškia nuogą sielą, kuri, palikusi mirusiojo kūną, neiškeliauja į aną pasaulį, o įsiskverbia į gyvo žmogaus kūną. Padavimai apie dibuką plito nuo XVI a. tarp Vidurio ir Rytų Europos žydų, o juos išpopuliarino Vilniuje 1916 m. S. An-skio jidiš kalba parašyta pjesė Dibuk. Autorius ją užrašė 1914 m. etnografinėje kelionėje po chasidų gyvenamas vietoves Vakarų Ukrainoje, kur domėjosi liaudies tautosaka, sakmėmis, kabala.

20170322_132714
Mordechajaus Mazo laiškas Dovidui Hermanui, iš Nacionalinės bibliotekos archyvo.
20170313_135217
S. An-skio pjesės “Der dibuk“ programos viršelis. Iš Nacionalinės bibliotekos archyvo.
20170313_135332
S. An-skio portretas

Buvo vaidinamos ir klasikinės Europos dramos, ir avangardinės jidišo pjesės. Net ir tada, kai teatras išvyko iš Vilniaus, jis ir toliau vadinosi „Vilniaus trupe“ – tai rodė kokybės ženklą. Teatras nuolat rengė gastroles visame pasaulyje: Austrijoje, Rumunijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Šiaurės Amerikoje, Meksikoje, Brazilijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Zimbabvėje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje. Šis teatras buvo tiek garsus, kad, pavyzdžiui, Londone, jų gastrolių metu, visi teatrai buvo uždaryti, kad kiekvienas aktorius galėtų nueiti į Vilniaus trupės vaidinimus ir turėtų galimybę iš jų pasimokyti.

20170327_154838.jpg
Garsi žydų aktorė Sonia Alomis, vaidinusi Vilniaus trupėje nuo 1923 m., iš Nacionalinės bibliotekos archyvo.

Ketvirtajame dešimtmetyje, 1935 m., trupė išsiskirstė. Paskutinis Vilniaus teatro direktorius buvo rašytojas , dailininkas ir žurnalistas Dovidas Umru.

Parengė Kristina Dūdaitė

Reklama